Nafta

Nafta

NAFTA: Trumpa krimo apvalga, tikslai, reikm, perspektyvos

NAFTA (The North American Free Trade Agreement) tai trial (1993m.)

sutartis tarp JAV, Kanados ir Meksikos. Siekiant geriau suprasti jos

atsiradim, btina isiaikinti kai kurias aplinkybes bei vis trij ali

dalyvavimo derybose (dl NAFTA sutarties) prieastis ir tikslus.

Prie pradedant kalbti konkreiai apie NAFTA, btina bent trumpai

usiminti apie kit laisvos prekybos sutart, inom CUSTA pavadinimu (The

Canada - U.S. Free Trade Agreement). Mat ji didele dalimi lm deryb dl

NAFTA eig ir pai jos form.

CUSTA sutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prielaidos:

= Kanados ekonomikos augimas labai priklaus (ir iki iol smarkiai

tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu 3/4 visos Kanados prekybos yra

prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinka Kanadai yra gyvybikai svarbi

Taigi jai btina usitikrinti kiek galima laisvesn ir saugesn keli

savo prekms JAV rink. Tuo tarpu 9 deimtmetyje JAV vis labiau m

rykti protekcionizmo tendencijos. Tai paskatino Kanad inicijuoti

derybas dl CUSTA sutarties. Kartu CUSTA sutarties pagalba Kanada

tikjosi paskatinti savo pramons restruktrizacij.

= JAV dertis su Kanada dl CUSTA sutarties pasiraymo paskatino

nepasitenkinimas daugiaali (multilateral) deryb rezultatais (GATT

rmuose). JAV tikjosi, kad derybos su Kanada taps katalizatoriumi

daugiaalse derybose. Tuo paiu JAV, kaip ir Kanada, tikjosi i laisvos

prekybos sutarties ekonomins naudos.

Dar nespjus pilnai gyvendinti ios (CUSTA) sutarties, Meksika

inicijuoja derybas dl NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada ir Meksika.)

ali dalyvavimo derybose motyvai gana rykiai skiriasi (i 3 ali tik

Meksikos motyvai buvo grynai ekonominiai). Juos dabar ir aptarsime:

Meksika

Po daugiau nei 40 met ekonominio vystymosi politikos, paremtos

importo substitucija ir izoliacija nuo tarptautins ekonomikos, Meksika

devintame deimtmetyje pradjo enklias reformas (sumaino tarifus,

usienio investicij apribojimus, leido aktyviau veikti rinkos jgoms, be

to, m aktyviai integruotis pasaulio ekonomik).

NAFTA Meksikai - priemon pagreitinti ekonomikos augim, pritraukti

investicijas, tvirtinti vykdomas reformas bei ukirsti keli Meksikos

preki i JAV rinkos istmimui, nes po CUSTA pasiraymo padidjo Kanados

preki konkurentabilumas JAV rinkoje (lyginant su Meksikos prekmis).

JAV

JAV NAFTA buvo traktuojama kaip galimyb sustiprinti ir stabilizuoti

pietin savo kaimyn. Buvo tikimasi, kad NAFTAos slygotas Meksikos ekon.

augimas paabos politines nelegalios migracijos bei narkotik prekybos

problemas bei isprs politinio nestabilumo Meksikoje problem.

Nors ie geo-politiniai tikslai buvo svarbiausi, bet reikia

pripainti, kad JAV siek gauti i NAFTA ir kuo daugiau ekonomins naudos.

Kanada

Kanados prekybiniai interesai Meksikoje yra gana mai (prekyba su

Meksika sudaro >2( Kanados prekybos), o nepatogumai dl NAFTA bt ymiai

didesni. Dl to Kanadoje imta manyti, kad i vis neverta dalyvauti derybose

dl NAFTA (Veriau tegu Meksika ir JAV tariasi vienu du).

Kokios gi prieastys lm, kad Kanada yra NAFTA nar? Tai galima

aikinti tuo, kad dalyvavimas NAFTA Kanadai buvo geriausia i galim

alternatyv (nedalyvavimas bt dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA:

a) Bus ivengta centro ir periferij santyki, kai JAV galt naudotis

palankiomis prekybos su abiem partneriais (Kanada ir Meksika) slygomis,

o Kanada su Meksika turt ger prijim tik prie JAV rinkos.

b) Kartu Kanada dalyvavim derybose dl NAFTA suvok kaip galimyb

revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie bt jai palankesni).

c) Taip pat dalyvaudama derybose Kanada galjo maksimaliai suvelninti

neigiamas jos ekonomikai pasekmes, atsirasianias dl Meksikos ir JAV

prekybos liberalizavimo.

d) Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikjosi ir ekonomins naudos i NAFTAos

(Meksikos rinka ir pan.).

Kalbant apie NAFTA reikm pasaulio prekybai, galima skirti dvi

nuomones:

A) Vieni tyrintojai pasisako prie regioninius prekybinius susitarimus ir

laiko NAFTA neigiamu reikiniu. Anot j, CUSTA ir NAFTA rodo, jog yra

smarkiai judama link tripoliario (trij prekybini blok) pasaulio.

(i blok centrai: JAV, ES ir Japonija.) ie blokai varysis

tarpusavyje, ko pasekoje dids prekybini konflikt tikimyb. ios

nuomons atstovai taip pat pabria, kad regionini susitarim daugjimo

rezultate susidarys fragmentuotas (prekybiniu poiriu) pasaulis, kuriame

maesns besivystanios alys, prisijungusios prie vieno i i

susitarim, neteks ans prekyboje su kitais didesniais regionais ir

tai pristabdys j ekonomin vystymasi. Taip pat teigiama, jog

regionalizmas nesuderinamas su daugiaals prekybos sistemos principais,

nustatytais 1947m..

B) Kiti mokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir laikos

juos pozityviais reikiniais. Todl, anot j, NAFTAos reikm pasaulio

ekonomikai pozityvi. ios nuomons alinink argumentai:

i) Regioniniai susitarimai skatina dinamikiausi ir greiiausiai

augani pasaulio prekybos dal. is argumentas grindiamas spdingais

prekybos tarp ali kaimyni augimo mstais pasaulyje.

ii) Regionalizmas yra nauja atvirumo (openess) prekyboje forma.

iii) ie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai pamus

prekybai padeda, nes i susitarim pasekoje, i ties, barjerai

prekybai juk mainami.




2009 .